Istorija

Malūnsparnis
KTU -1 Kėkštas

1995 m KTU susikūrus Transporto inžinerijos katedrai, joje buvo pradėti ruošti transporto priemonių inžinerijos bakalaurai, magistrai su skraidymo aparatų projektavimo ir gamybos specializacija. Pagal mokymo programą studentai turi atlikti gamybinę praktiką įvairiose aviacinę techniką gaminančiose, remontuojančiose ar eksploatuojančiose organizacijose. Jau kelių metų patirtis atskleidė gerą bendradarbiavimą tarp KTU ir UAB HELISOTA. Po praktikos kuri trunka mėnesį, gamykla pažangesnius studentus įdarbina laikinam darbui su perspektyva atsirinkti sau tinkamus, įpratusius dirbti gamyklos struktūroje, darbuotojus.

Siekiant sudominti studentus ir papildyti jų teorines žinias apie sraigtasparnius, buvo nutarta suprojektuoti tokią realią konstrukciją, kurią būtų galima pagaminti savo jėgomis ir sukaupti patirtį ją eksploatuojant. Taip gimė malūnsparnio-autožyro KTU-1 “Kėkštas” projektinė užduotis. Pradedant šį projektą buvo aišku, kad studentai vieni šio darbo neatliks. Tai ir gamybinės bazės, gamybinės patirties, finansavimo problema. Viltį teikė 2002 m sudaryta bendradarbiavimo sutartis tarp KTU ir UAB HELISOTA, kurioje abi šalys įsipareigojo ruošti aviacijos specialistus, sugebančius dirbti aviacinės gamybos ir projektavimo srityje. Studentų pradėtas projektas kaip tik ir padėtų vykdyti šį tikslą. Bendromis pastangomis tokį projektą galima būtų atlikti ir vystyti toliau.

2003.m. gruodžio 5 dieną studentai UAB HELISOTA pateikė KTU Transporto inžinerijos katedroje atliekamus darbus gamyklos tematika : projektuojamo malūnsparnio projektą, gamykloje remontuojamų sraigtasparnių MI-8, MI-17 nešančių menčių virpesių tyrimo eigą. Pristatyme dalyvavo UAB HELISOTA generalinis direktorius J. Legenzovas, gamybos direktorius Kliunka, technologijos, konstruktorių skyriaus darbuotojai. Gamyklos direktorius J.Legenzovas pripažino, kad tamprus bendradarbiavimas su KTU studentais, besimokančiais aviacijos specializacijoje yra naudingas, kadangi jie gali atsirinkti sau tinkamus darbuotojus, ir pasiūlyti individualias. Gamyklos direktorius pasiūlė atlikti tokio tipo skraidymo aparatų rinkos tyrimą ir pateikti gamyklai. Gamykla apsvarstys ir priims sprendimą – ar tokio tipo aparatų gamyba bus vertinga gamyklos finansinei veiklai. Tolimesnis studentų projekto finansavimas priklausys nuo būsimojo sprendimo.

Neturėdami patikimų duomenų tokiam rinkos tyrimui atlikti, katedroje projekto vystymo darbai sustojo. Nepaisant to, nagrinėjant malūnsparnio skridimo charakteristikas buvo paruošti pranešimai konferencijose, šia tema atliktas bakalauro baigiamasis darbas.

2008 m šiuo darbu susidomėjo Valdas Černius. Valdas energingai ėmėsi išjudinti sustingusį projektą. Išanalizavę katedroje projekto atnaujinimo galimybes, buvo nutarta projektą tęsti, ieškant paramos iš KTU Rektorato. 2009 .... nuvykome į Rojūnų aerodromą ir susipažinome su ispanų gamybos dviviečiu malūnsparniu ELA . Firmos UAB „ELA East Europa“ atstovai maloniai supažindino su malūnsparnio konstrukcija ir atliko parodomuosius skrydžius kiekvienam ekskursijos dalyviui.

2009 07 paruoštas projektavimo darbų grafikas.Darbų kalendoriniame grafike yra numatyta projektavimo darbus baigti iki 2009 spalio vidurio. Turi būti paruošti darbo brėžiniai, gamybos darbų sąmata, paruošti dokumentai finansinei paramai prašyti.


Previous page: Naujienos
Next page: Autoriai